Kodėl amžius – ne kliūtis gražiai šypsenai
Žinot, kai man pačiai artėjant prie tos „auksinės” ribos pradėjo kilti klausimų apie dantų implantus, pirmiausia galvoje sukosi viena mintis: ar ne per vėlu? Bet pasikalbėjus su gydytojais ir pačiai patyrinėjus temą, supratau, kad 50 metų – tai tikrai ne jokia riba implantacijai. Priešingai, daugelis žmonių būtent šiame amžiuje ir nusprendžia investuoti į savo šypseną, nes pagaliau turi ir laiko, ir finansinių galimybių.
Tiesa ta, kad po 50-ies mūsų organizmas jau šiek tiek kitoks nei buvo dvidešimtmečio. Kaulinis audinys gali būti ne toks tankus, gijimas vyksta lėčiau, dažnai turime vieną kitą lėtinę ligą. Bet tai nereiškia, kad implantai mums netinka! Tiesiog reikia geriau pasirengti ir žinoti, ko tikėtis. Šiuolaikinė odontologija turi visas priemones sėkmingai atlikti implantaciją ir vyresniems žmonėms – statistika rodo, kad sėkmės rodiklis siekia net 95-98%, nepriklausomai nuo amžiaus.
Kas vyksta mūsų organizme po penkiasdešimties
Nemeluosiu – su metais mūsų kūnas keičiasi, ir tai natūralu. Kaulų tankis mažėja, ypač moterims po menopauzės. Esu girdėjusi ne vieną draugę dejuojant dėl osteoporozės ar osteopenijos diagnozės. Tai tikrai svarbu implantacijai, nes implantas turi įsisukti į žandikaulį ir ten tvirtai įaugti.
Dar viena niuansų – kraujotaka. Su amžiumi kraujagyslės ne tokios elastingos, o tai gali šiek tiek sulėtinti gijimo procesą. Jei dar pridėti diabetą, kurį turi nemažai mūsų amžiaus žmonių, arba širdies ligas, reikia būti ypač atidiems. Bet – ir tai labai svarbu – šios būklės nėra absoliutūs kontraindikacija implantams. Jos tiesiog reikalauja kruopštesnio planavimo ir glaudesnio bendradarbiavimo su gydytojais.
Taip pat negaliu nepaminėti burnos sveikatos. Po 50-ies dažnai jau turime periodonto problemų, galbūt netekome vieno kito danties. Dantenų būklė tampa kritiškai svariu dalyku – jei jos uždegusios ar silpnos, pirmiausia reikės jas gydyti. Man pačiai teko praeiti profesionalią burnos higienos procedūrą prieš bet kokias kitas manipuliacijas.
Kaip iš tiesų pasirengti procedūrai
Pirmiausia – visapusiškas patikrinimas. Ir čia nekalbu tik apie dantų gydytoją. Prieš implantaciją turėjau apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, pasitikrinti kraujo tyrimais (hemoglobinas, gliukozė, krešėjimas), padaryti kompiuterinę tomografiją žandikaulio. Skamba bauginančiai, bet iš tiesų viskas gana paprasta ir greita.
Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, kaip daugelis mūsų amžiaus žmonių, gydytojas gali paprašyti laikinai juos nutraukti ar koreguoti dozę. Tai būtinai reikia aptarti ir su kardiologu – niekada nedarykite to savo nuožiūra! Aš, pavyzdžiui, teko savaitę prieš procedūrą pereiti prie kito preparato.
Labai rekomenduoju prieš implantaciją susitvarkyti visus kitus dantis. Kariesas, dantenų uždegimai – visa tai turi būti išgydyta. Burna turi būti kuo švaresnė, kad sumažintume infekcijos riziką. Man asmeniškai teko išsigydyti du dantis ir padaryti profesionalią dantenų valymą – nors ir atrodė, kad viskas gerai.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kas kalba – psichologinis pasirengimas. Taip, procedūra ne baisi, bet vis tiek tai chirurginis įsikišimas. Aš sau leidau šiek tiek jaudinimosi, pasikalbėjau su žmonėmis, kurie jau tai išgyveno, paskaitinėjau atsiliepimų. Tai padėjo nusiraminti ir žinoti, ko tikėtis.
Pati procedūra – ne taip baisu, kaip atrodo
Kai pagaliau atėjo ta diena X, buvau susijaudinusi kaip prieš egzaminą. Bet iš tiesų viskas vyko daug ramiau, nei tikėjausi. Vietinė nejautra veikia puikiai – nieko nejaučiau, tik spaudimą ir kažkokius garsus. Jei labai jaudiniesi, gali paprašyti sedacijos – lengvo nuraminimu. Kai kurios klinikos net siūlo bendrą nejautrą, nors tai ir brangiau.
Pati implanto įsriegimo procedūra trunka apie 30-60 minučių vienam implantui. Gydytojas padaro nedidelį įpjovimą dantenoje, paruošia vietą kauliniam audinyje ir įsuka implantą – tai tokia titano sraigtuko formos konstrukcija. Skamba gąsdinančiai, bet tikrai nėra baisu. Aš net galvojau apie savo atostogas procedūros metu!
Po procedūros dar kokią valandėlę pabūnau klinikoje – stebėjo, ar viskas gerai, davė detalias instrukcijas, išrašė vaistus. Namo grįžau su patinusia skruostu ir šiek tiek apsvaigusi nuo visų įspūdžių, bet be skausmo. Tiesa, anestezija dar veikė.
Pirmosios dienos po implantacijos
Dabar papasakosiu apie tai, ko tikėtis pirmąsias dienas – nes tai labiausiai jaudina. Pirmos 24 valandos yra svarbiausios. Patinimas – visiškai normalus dalykas. Mano veidas atrodė, lyg būčiau laimėjusi bokso rungtynes (ir pralaimėjusi jas). Bet tai laikina! Taikiau šaltus kompresus kas kelias valandas – 15 minučių prie veido, 15 minučių pertrauka.
Skausmas… taip, jis yra, bet valdomas. Man buvo išrašyti skausmą malšinantys vaistai, ir jie tikrai padėjo. Pirmąją naktį miegojau su paaukštinta galva – tai sumažina patinimą. Ir taip, miegas buvo ne pats geriausias, bet tai normalu po bet kokios chirurginės procedūros.
Mityba pirmąsias dienas – tai atskira tema. Valgiau tik šiltą (ne karštą!) minkštą maistą. Jogurtas, tyrelė, sultiniai, kokteiliai, ledai (taip, ledai net rekomenduojami – šaldo ir maitina!). Kramtyti ant implanto pusės negalima bent dvi savaites, o geriau – mėnesį. Teko išmokti valgyti viena burnos puse, bet greitai pripranti.
Higiena tampa ypač svariu dalyku. Pirmąsias 24 valandas burnos neskalavau, tik labai atsargiai. Vėliau – šiltas druskos tirpalas po kiekvieno valgio. Dantis valiau minkštu šepetėliu, bet implanto vietą pirmąsias dienas vengiau. Gydytojas davė specialų antiseptinį skystį skalavimui – naudojau religingai.
Ilgalaikis gijimas ir osteointegracijos procesas
Dabar apie tai, kas vyksta ilgalaikėje perspektyvoje. Implanto įaugimas į kaulą – tai procesas, kuris trunka 3-6 mėnesius. Taip, ilgai! Bet būtent šis laikotarpis lemia visos procedūros sėkmę. Implantas turi tapti viena dalimi su jūsų žandikauliu – tai vadinama osteointegracijos procesu.
Po 50-ies šis procesas gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei jaunesniems žmonėms. Man gydytojas sakė skaičiuoti su 4-5 mėnesiais. Šiuo laikotarpiu labai svarbu laikytis visų rekomendacijų: nerūkyti (jei rūkote – tai pats laikas mesti!), gerai maitintis, vartoti vitaminus, ypač D vitaminą ir kalcį.
Tarpiniai apsilankymai pas gydytoją – būtini. Aš lankiausi kas mėnesį pirmąjį pusmetį. Gydytojas tikrina, kaip vyksta gijimas, ar nėra uždegimo požymių, ar implantas gerai integruojasi. Tai gali atrodyti varginanti, bet tikrai verta – geriau anksti pastebėti problemas, jei jos kiltų.
Kai kuriems žmonėms gali prireikti kaulinio audinio atstatymo procedūros – tai vadinasi augmentacija. Jei žandikaulio kaulas per plonas ar per žemas, pirmiausia reikia jį „užauginti”. Man, laimei, to nereikėjo, bet keletas mano pažįstamų turėjo pereiti ir šią procedūrą. Tai pratęsia gydymo laiką dar keliais mėnesiais, bet rezultatas būna toks pat geras.
Komplikacijos ir kaip jų išvengti
Būkime sąžiningi – komplikacijos gali būti, nors ir retai. Infekcija – viena dažniausių problemų, ypač jei nesilaikoma higienos reikalavimų. Požymiai: stiprus skausmas, kuris nedingsta ar net stiprėja, karščiavimas, nemalonus kvapas, pūliai. Jei pastebite ką nors panašaus – nedelsiant pas gydytoją!
Implanto atmetimas – tai skamba baisiai, bet iš tiesų nutinka tik 2-5% atvejų. Požymiai: implantas juda, skausmas, patinimas po kelių savaičių ar mėnesių. Dažniausiai tai atsitinka dėl nepakankamos burnos higienos, rūkymo ar organizmo ypatumų. Jei implantas neatsiima, procedūrą galima kartoti po kelių mėnesių.
Nervų pažeidimas – reta, bet galima komplikacija, ypač apatiniame žandikaulyje. Gali jaustis tirpimas, dilgčiojimas lūpose ar liežuvyje. Dažniausiai tai laikina, bet kartais gali užtrukti ilgiau. Būtent todėl taip svarbu kompiuterinė tomografija prieš procedūrą – gydytojas mato, kur tiksliai yra nervai.
Sinuso problemos – jei implantai dedami viršutiniame žandikaulyje, kartais gali būti pažeista sinuso ertmė. Tai gali sukelti sinusitą ar kitas problemas. Vėlgi, geras planavimas ir patyrimas gydytojas šią riziką sumažina iki minimumo.
Kaip išvengti problemų? Pirmiausia – pasirinkti gerą, patyrusį implantologą. Nesigailėkite laiko konsultacijoms, klausinėkite apie gydytojo patirtį būtent su vyresnio amžiaus pacientais. Antra – kruopščiai laikykitės visų rekomendacijų. Trečia – neslėpkite nuo gydytojo savo sveikatos problemų ir vartojamų vaistų. Ir ketvirta – reguliariai lankykitės kontroliniuose apsilankymuose.
Ką daryti, kad viskas vyktų sklandžiai ir rezultatas džiugintų
Po visų šių mėnesių laukimo pagaliau atėjo laikas uždėti nuolatinę karūnėlę ant implanto. Tai jau daug malonesnis etapas – jokios chirurgijos, tik danties formos ir spalvos parinkimas. Aš pasirinkau keramikos karūnėlę – atrodo visiškai natūraliai, niekas nepastebėtų, kad tai ne tikras dantis.
Dabar, praėjus jau metams po procedūros, galiu pasakyti – tai buvo viena geriausių investicijų į save. Taip, procesas ilgas, reikalauja kantrybės ir disciplinos. Taip, nėra pigus – implantai kainuoja nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų už vieną, priklausomai nuo klinikos ir medžiagų. Bet rezultatas – natūraliai atrodantis, patogus, ilgaamžis dantis – tikrai to vertas.
Dabar valau dantis du kartus per dieną, naudoju dantų siūlą (taip, ir aplink implantus!), kas pusmetį lankaus pas odontologą profesionaliai higienai. Implantai reikalauja tokios pat priežiūros kaip ir tikri dantys – o gal net šiek tiek daugiau dėmesio. Bet tai nedidelis rūpestis už galimybę vėl laisvai šypsotis, kramtyti mėgstamą maistą ir jaustis pasitikėjus savimi.
Jei jums per 50 ir svarstote apie implantus – neabejokite. Pasikalbėkite su geru specialistu, pasitikrinkite sveikatą, pasiruoškite finansiškai ir psichologiškai. Šiuolaikinė medicina tikrai gali jums padėti, nepriklausomai nuo amžiaus. Mūsų karta nusipelno gražios šypsenos ir geros gyvenimo kokybės – ir implantai gali būti puikus būdas tai pasiekti. Svarbiausia – nebijoti, domėtis ir pasirinkti patikimus specialistus. O paskui – tiesiog laikytis rekomendacijų ir kantriai laukti rezultato. Tikiu, kad ir jūs būsite patenkinti, kaip buvau aš!